Kalba gimtoji

Santrauka:
„Maža garbė svetimom kalbom kalbėti,
didi gėda savo gerai nemokėti“
                              J. Jablonskis
Zanavykų šnekta jau žodyne sudėta.
Liks po mūsų, kažkas ją skaitys, jos ieškos.
Čia tik mintys, protėvių lūpom kalbėtos,
Tik žiupsnelis rupios, kasdieninės šnektos:

Nė trivot negaliu, kokios liekarstos macnios!
I po šaukštą reiks gert, jau baisi trucizna!
Šlekta širdžiai no jų. Jagu dą nepamačys,
Smertis bus po akių – pamatysit tada...

Koki žodžiai dimni mus kalboje atsiviju:
Skrumnas, kelnorė, plėčka – neišvardyt visų,
Bet kaip miela išgirsti sakant Zanavykijoj:
Sėsk, nesistriošyk, pasišnekėsiva, dą ne tamsu.

Tai iš Prūsų keliavo lietuviškos knygos,
O kalba lyg vanduo – neužtversi tvora...
Įsitėmykit: kiek bebūtų joje svetimybių,
Mą mieliausia šnekta – zanavykų yra.
baltoji varnelė

2018-04-19 14:53:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2018-05-17 12:59:06

Įsitėmykit: kiek bebūtų joje svetimybių

Verti pagarbos žodžiai.
Ne veltui liaudies išmintis sako: Kas negerbia savo gimtos kalbos ir žemės - savo krašto nevertas.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-04-19 20:15:37

Gražiai pagarbstyta zanavykų tarmė.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-04-19 18:34:33

Prasmingos eilės daugelio pamąstymui.