Išbraidė pievas mano nerimas,
Išbarstė liūdesį – kaip ašaras...
Dabar dar skausmas širdį degina,
Nejau, nejau negrįš mūs vasara?
Norėčiau ilgesiu dalintis:
Erdvėj prisiminimų pasiklysim...
Tik vis neleidžia grįžti mintys –
Ten, toliuose, nuskridusioj jaunystėj...
Ir kas čia nenorėtų būt laimingas,
Juk laimės nei nupirksi, nei parduosi.
Mintis subjurusi, gal net sustingus,
Deja, jau niekam jos nedovanosi...
Betgi prisiminimų ratas suksis –
Norėsim būti artimi – kaip vakar...
Pavasaris taip kvepia ilgesiu,
Tą ilgesį lietus šią naktį šneka...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-04-13 20:26:19
Juk laimės nei nupirksi, nei parduosi. Tikslus žodžiai...Patiko.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-04-12 13:39:37
Įtaigu.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-04-12 09:29:04
Labai mielos eilės, vis tie prisiminimai, gal ir dabartyje dar yra kuo pasidžiaugti. jei nebėra, tada, tik žodis deja.