Išbraidė pievas mano nerimas,
Išbarstė  liūdesį – kaip ašaras...
Dabar dar skausmas širdį degina,
Nejau, nejau negrįš mūs vasara?
Norėčiau ilgesiu dalintis:
Erdvėj prisiminimų pasiklysim...
Tik vis neleidžia grįžti mintys –
Ten, toliuose, nuskridusioj jaunystėj...
Ir kas čia nenorėtų būt laimingas,
Juk laimės nei nupirksi, nei parduosi.
Mintis  subjurusi, gal net sustingus,
Deja, jau niekam jos nedovanosi...
Betgi  prisiminimų ratas suksis –
Norėsim būti artimi – kaip vakar...
Pavasaris taip kvepia ilgesiu,
Tą ilgesį lietus šią naktį šneka...