Tu neapleisk manęs, atėjęs pasilik.
Taip laukiau lyg brangiausio svečio,
Kol pagaliau prisiglaudei tu prie manęs
Nematomu šešėliu, nieko nepasakęs.
Tu pasilik, aš jausiu, tu šalia, nors tavo
Veido nematysiu, tu pasilik, žinau aš,
Kad tu čia, kai pinavijos žiedlapius išvysiu.
Tu mano ranką vis laikyk, aš jausiu jos
Nematomą vedimą keliu, kur širdys
Plaka vienos dėl kitų, stebuklai kur,
Dėl tavojo šalia buvimo. Atėjęs pasilik,
Taip laukiau, lyg brangiausio svečio,
Neleiski nevilty nuskęst, tu būki mano svečias.
Paliesk mane, lyg vėjas medžio lapą naktyje,
Ir apkabink mane, kaip saulė apkabina debesis.
Tu pasilik dienų manųjų bėgime ir neišnyk,
Kaip išsisklaido rūko debesys.
2018-01-02
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-03-31 09:36:07
labai prasmingai ir gražiai
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-29 20:35:16
Jautrus atsilieptų - bejausmiui žąsinui - vanduo...Geros eilės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-03-29 11:57:02
Po tokio jausmingo prašymo, nemanau, kad kažkas (kam skirtos šios eilės) galėtų Jus palikti.