Tu neapleisk manęs, atėjęs pasilik.
Taip laukiau lyg brangiausio svečio,
Kol pagaliau prisiglaudei tu prie manęs
Nematomu šešėliu, nieko nepasakęs.
Tu pasilik, aš jausiu, tu šalia, nors tavo
Veido nematysiu, tu pasilik, žinau aš,
Kad tu čia, kai pinavijos žiedlapius išvysiu.
Tu mano ranką vis laikyk, aš jausiu jos
Nematomą vedimą keliu, kur širdys
Plaka vienos dėl kitų, stebuklai kur, 
Dėl tavojo šalia buvimo. Atėjęs pasilik,
Taip laukiau, lyg brangiausio svečio,
Neleiski nevilty nuskęst, tu būki mano svečias.
Paliesk mane, lyg vėjas medžio lapą naktyje,
Ir apkabink mane, kaip saulė apkabina debesis.
Tu pasilik dienų manųjų bėgime ir neišnyk,
Kaip išsisklaido rūko debesys.

2018-01-02