Tyliai tyliai Šopenas ataidi
Virpesiais iš žvaigždžių...
O su jais – tavo šypsena, veidas
Man į delnus – glaudžiu...
Dar įkrinta į delnus laukimas
Mano? Tavo? Noktiurnų garsu
Į širdis... kalbėtis jos ima
Naktimis virš žvaigždynų – girdžiu
Jau ir čiulbesį paukščio vėlyvą,
Ir žaliųjų žiogelių smuikus...
Net užuodžiu baltąsias alyvas,
Varpelius pakalnučių smulkius
Nors tik kovas... Žvaigždėta naktis
Groja muziką, aidą širdžių...
Kol į pjautuvą virs pilnatis –
Skambant tyliai Šopeną jaučiu...
Su Noktiurnais praskrieja ir laikas
Prie liepsnojančių tavo laužų
Toks laimingas ir vaikiškai paikas...
Aušta... Rytas šarmotas... Šviesu...
ruduo
2018-03-24 14:04:09
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2018-03-25 22:14:43
Gražiai nuvilnijo Jūsų sielos melodija...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-03-25 00:15:10
Širdimi rašytos, kerinčios eilės.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-03-24 20:35:13
Tikrai nuostabūs Šopeno noktiurnai, aš juos dažnai klausau, labai švelni muzika kaip ir pats kompozitorius. Jūsų eilės taip pat švelnios.