Tyliai tyliai Šopenas ataidi
Virpesiais iš žvaigždžių...
O su jais – tavo šypsena, veidas
Man į delnus – glaudžiu...

Dar įkrinta į delnus laukimas
Mano? Tavo? Noktiurnų garsu
Į širdis... kalbėtis jos ima
Naktimis virš žvaigždynų – girdžiu

Jau ir čiulbesį paukščio vėlyvą,
Ir žaliųjų žiogelių smuikus...
Net užuodžiu baltąsias alyvas,
Varpelius pakalnučių smulkius

Nors tik kovas... Žvaigždėta naktis
Groja muziką, aidą širdžių...
Kol į pjautuvą virs pilnatis –
Skambant tyliai Šopeną jaučiu...

Su Noktiurnais praskrieja ir laikas
Prie liepsnojančių tavo laužų
Toks laimingas ir vaikiškai paikas...
Aušta... Rytas šarmotas... Šviesu...