Pavasaris, bet toks šįkart baikštus,
Diena šiltesnė vis dar retas svečias,
Mažus snieguolių pulkelius
Nuo šalčio glaudžia parudavę lapai.
Ne, ne Pietys žilvičio šaką glosto,
Žvarbi ranka lazdyną, alksnį liečia.
Dar neatmerkė riešutėlis bluosto,
Dar per retai skaisčiau saulutė šviečia.
O taip norėtųs jam apvilkti švarką,
Pasiūtą dailiai iš aksomo žalio,
Paragint imtis tikro, rimto darbo —
Plukių žiedais papuošt krantus upelio.
Pakelt į dangų vyturius, lai gieda,
Lai žadina žiemkentį pralinksmėti.
Padėt bitutei rasti pirmą žiedą,
Gi žmogui apsispręst — kada, ką sėti.
Gal užvaduos balandis kovą šaltą,
Vėliau gegužis aus drobulę vyšniai,
Sups šiltas vėjas obelėlę baltą,
Šauks pempės pievoje — sveiki, mes grįžom!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-03-21 08:00:12
Labai mielos, nerimastingos eilės.
Reikia kantriai palaukti ir tikrai sulauksime.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-03-20 20:10:56
Šauks pempės ir... prišauks. Puiki lyrika, miela skaityti.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-20 11:04:17
Gamtos mylėtojo eilės, kurias miela skaityti...
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2018-03-20 09:17:53
Nuteikia optimistiškai...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-03-20 09:17:22
Jūs teisus. Tikėkimės, kad taip ir bus :)
Gal užvaduos balandis kovą šaltą,
Vėliau gegužis aus drobulę vyšniai,
Nors šiuo metu už mano lango sninga :(
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-03-19 21:47:06
Tikrai mokat šaukti pavasarį, tiesiog norisi išeiti į lauką ir Jūsų eilėmis garsiai garsiai šaukti.