Linai paežerėn užklydo
Parungtyniaut mėlynumu.
Danguj nė atspindžio pavydo.
Iškinkė vėją. Taip ramu.
Ragus iškėlęs aukščiau šilo
Žirglioja briedis išdidus,
Miškų gyventojai pritilę –
Mažiukams renkasi vardus.
Ne mano aidas iš pušyno,
Vaivorykštė – jungtis krantų,
Laukuos gėlių senai neskyniau –
Šermukšnių, paukščiams paliktų.
Ir rudagalvio neišroviau
Iš kuokšto samanos minkštos...
Nyki šaligatvių gerovė
Rasos skaidrumo neatstos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-03-20 20:13:56
... ir atsiveria gyvi gamtos paveikslai... Ačiū.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-20 10:59:56
Puikios eilės su ilgesiu gamtos...Daug tokių yra, kurių nedžiugina šaligatvių gerovė, praradus gimtinę...