Patikėjau pavasariu,
O jis – šalto sniego
Į veidą.
Patikėjau paukščiais,
Ir jie
Sušalę negieda.
Dar bundančio pumpuro
Žaluma patikėjau,
O ji, aklinai užsidariusi,
Miega.
Tavimi patikėjau...
Deja...
Tavo žodžių gniūžtės
Skaudesnės už sniegą.
Vėlyvas pavasari, –
atsidūstu
Ir vėl iš naujo
Grįžtu į tikėjimą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-03-20 09:22:04
Viltingas atodūsis...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-19 11:22:33
Gyvenimas taip sudėlioja, jog turi tikėti kartais ir ne savu noru...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-03-18 16:24:10
Svarbiausia judėti bet kur, tačiau nestovėti vietoje. Su laiku bus ir tai ko tikitės.