Patikėjau pavasariu,
O jis – šalto sniego
Į veidą.
Patikėjau paukščiais,
Ir jie
Sušalę negieda.
Dar bundančio pumpuro
Žaluma patikėjau,
O ji, aklinai užsidariusi,
Miega.
Tavimi patikėjau...
Deja...
Tavo žodžių gniūžtės
Skaudesnės už sniegą.
Vėlyvas pavasari, –
atsidūstu
Ir vėl  iš naujo
Grįžtu į tikėjimą.