Santrauka:
Kad meilė ir šviesa triumfuotų
Norėjau verkti, bet lietus
Vis pliaupė tartum išprotėjęs
Ir apsiniaukęs, rūškanas dangus
Gėsmingas letenas uždėjęs,
Tarsi akmuo užritinęs duris
Į šviesų saulėtą rytojų,
Tarsi kalnai iš nebūties
Šiandieną kelią man pastojo.
Bet aš tikiu, kad taip dangus
Man tiesia naują tiltą.
Augina, stiprina sparnus,
Kad vėl galėčiau aš pakilti.
Kad būčiau kaip pavasarį žiedai.
Atlaikė pūgą, šaltį, gruodą.
Nušvitę saulėje veidai.
Kad meilė ir šviesa triumfuotų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-03-19 08:34:15
Būna dienų lyg tyčia, bet reikia stengtis kilti.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-18 09:29:09
Šviesos gal ir pakanka, bet štai meilės ir supratimo šiuo metu mūmyse didelis deficitas...Tikėkimės, nes Viltis
miršta paskutinė.