Taip daug jau prirašiau, turbūt
Dabar kaip nuluptą mane pažįstat,
Na ne, aš paslapčių ir sau pasilikau,
Juk negali taip visko išdalint ir likt
Tuščiai, peršviečiamai lyg stiklas.
Na ką gali čia pasakyt, visi vis apie
Vieną ir tą patį. Apie dienas, kurios
Nutolo nelauktai, ir apie ilgesį, kuris
Taip stipriai slegia. Ir apie meilę,
Kuri buvo, gal yra, o gal dar bus,
Apie mėnulį ir žvaigždes,
Apie pavasarį, žiedais apsvaigusį.
Taip daug jau prirašiau, dabar
Kiekvienas susidarėt savo nuomonę.
Vieni pamanė, kad pakvaišusi tapau,
Nes taip dažnai eiliuotojus vadina,
Bet man nė motais, aš vis vien rašau,
Ir jūs rašykite, jei užpila minčių lavina.
2018 metų vasaris.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-03-16 23:29:20
Ačiū :)
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2018-03-16 17:02:18
Kuo labiau pakvaišusi, tuo geriau... Rašykite :)
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-16 16:55:33
Mes tiek daug prirašom ir apie save pasakom, kad patys sau daromės nobodūs...Bet dar vis rašom, rašom, kartojamės, nejaučiant to savyje... Negi vartysi ir ieškosi kiek kartu kartojai vieną ar kitą žodį, mintį ir t.t.
Tad rašykite kiek širdis geidžia, o mes skaitysime ir kartais pakomentuosime, kai užklysime ČIA... Sėkmės Jums.