Išnyks nakties pavidalai iš atminties,
Sugrubę pirštai glostys mėnesieną,
Aš sužinosiu—ne mane renkies,
Tarp mūsų atskirties ir skausmo siena.
Kai rytmetis rasos karoliais kris,
Aš tavo vardą tyloje kartosiu,
Nekeiksiu, žinoma, tokia lemtis—
Vienatvės sankryžoje vėl sustosiu.
Pavargę žmonės palydės žvilgsniu,
Kartosis seno traukinio švilpukas,
Skaudės, bet nesakysiu—nekenčiu ,
Pakils lyg parašiutas pienės pūkas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2018-03-19 08:53:36
Labai jautriai... Palietėt.
Prisisegu. Ačiū. ;)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-03-16 22:59:14
Patiko. Artima... "Skaudės, bet nesakysiu – nekenčiu"
Toks šviesus vidinis jausmas.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-16 16:45:03
Liūdnos mintys - liūdna lyrika, bet čia pat pavasaris skleidžia savo sparnus, tad bus linksmiau...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-03-16 11:16:59
Skausmingos mintys, be neapykantos šešėlio.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-03-16 08:42:16
Graudoka...bet šviesu...AČIŪ
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-03-16 03:34:53
Nuostabios mintys..
Vartotojas (-a): saulažolė
Sukurta: 2018-03-15 23:46:44
Skausminga, bet puikios eilės. Malonu skaityti gero(nepikstančio) žmogaus eiles
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-03-15 20:20:08
gera žmogaus savybė -kad ir skauda,nesakyti nekenčiu...Gražu.