Kartais prarandu laiko nuojautą,
Stebiuosi, nesuprantu,
Tai, kas buvo prieš daugelį metų,
Atrodo – tik vakar... Smalsu,
Kodėl viskas taip susijaukia,
Priartėja iš atminties
Vaikystė – blyški, linaplaukė,
Jaunystė... Tik ranką ištiesk
Ir paliesi ją – nuotrauką mielą,
Kuriai kažkada pozavai...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
O veidrodis primena tiesą:
„Viskas buvo ne vakar - seniai...“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-03-15 20:17:42
Nusijuokė tau už vartų vaikystė,
Pamojavo rašaluota ranka,
O tu seniai likai už vartų
Lyg bejausmė, beprasmė žara.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-03-14 19:57:01
viskas lyg vakar, kaip tai pažįstama ir artima...ištiesi ranką ir...nieko, tik dabartis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-03-14 14:39:07
Veidrodis tikrai daug ką pasako...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-03-14 14:31:51
Puikiai jus suprantu, man irgi atrodo viskas ranka pasiekiama.