paskandink jausmuose iš spalvingų iliuzijų aukso
karštų lūpų meduj ištirpusiais žodžiais užliek
pakuždėk
apie nieką, kur sutelpa viskas
apie viską, kas virsta į trumpą lyg šūvis – „tik tiek“
aš klausysiu tik tavojo balso
skambaus porceliano –
netylėk
man vis tiek
ką bylos tavo saldintos frazės –
žodžiai skrydžiui sparnų nesudės
tik girdėsiu
kaip balsas pritils išdavikiškai lūžęs
kada manosios lūpos
tau perštinčią tiesą šnabždės –
nebekurstyk ugnies –
melui skonio sudeginto cukraus
mano siela neskelbs
senaties.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-03-16 23:17:23
Iškalbingas finalas.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-14 21:23:56
Idomus. Jausmai virte degintu cukrumi...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-03-14 19:53:16
išskirtinė nuotaika, nuojauta ir jausmingumas...puikiai
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-03-14 14:41:33
"man vis tiek, ką bylos tavo saldintos frazės - žodžiai skrydžiui sparnų nesudės". Patiko.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-03-14 13:59:38
O, gražu, net labai...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-03-14 13:55:40
Jausmingas ir kartus degintas cukrus.