Kai laiko upės vandeny
Bus smilkiniuos žiedai balti,
Tu jų neskink ir neliūdėk,
Širdim jaunėk, širdim jaunėk.
Ir kai raukšlelės tau primins:
„Jaunystės niekas negrąžins“,
Kaip ašara rasos skaidri,
Jaunėk, jaunėki širdimi.
O kai vaikai paliks namus,
Kai glausi mielus anūkus,
Nepyk ant laiko, neliūdėk,
Širdim jaunėk, širdim jaunėk.
Kai saulė rudenio braidys
Po baltas kopas, po vilnis,
Baltam sode paskęs pūga –
Širdis jauna, širdis jauna...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-03-12 22:47:42
Ir gavosi skambi daina :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-03-09 21:09:24
šviesos sklidinos eilutės...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-09 15:55:27
Gražios eilės, bet pritarti negaliu, kad širdis jaunėja... Sieloje, mintyse to norisi...Deja ji atlikusi didelį darbą, pavargsta kartu su kūnu...O kartais ir anksčiau...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-03-09 14:23:12
...kartais ir belieka tik širdim jaunėti...
Jaunėkim.