Kai laiko upės vandeny
Bus smilkiniuos žiedai balti,
Tu jų neskink ir neliūdėk,
Širdim jaunėk, širdim jaunėk.
 
Ir kai raukšlelės tau primins:
„Jaunystės niekas negrąžins“,
Kaip ašara rasos skaidri,
Jaunėk, jaunėki širdimi.
 
O kai vaikai paliks namus,
Kai glausi mielus anūkus,
Nepyk ant laiko, neliūdėk,
Širdim jaunėk, širdim jaunėk.
 
Kai saulė rudenio braidys
Po baltas kopas, po vilnis,
Baltam sode paskęs pūga –
Širdis jauna, širdis jauna...