„Tykiai. tykiai
Nemunėlis teka,
ne taip tykiai,
kaip sesulė verkia...“
Verkia moterys,
verkia iš džiaugsmo...
rauda moterys,
rauda iš skausmo...
toks nepaprastai
paprastas saikas,
kai širdim išmatuojamas
LAIKAS...
„Tykiai, tykiai ...“
................................
taip skaudėjo
skaudėjo
skaudėjo
jau maniau
niekada
niekada
laimė mano
kalne užrakinta
akmeninės
pilies
kurtume
laikas
aklas
tiksėjo
tiksėjo
akmeninių
dienų
šaltume
tik
pavasaris
ėjo… atėjo
ir sušildė
jaukiu artumu…
.............................
„Vartelius atkelsiu,
Per laukelį
Akelėm lydėsiu.“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-03-08 22:04:25
Įtaigiai, jausmingai... Nukapsėjo po žodį lyg ašaros...
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-03-08 20:30:22
Ačiū už naujai pateiktą kūrinio formą. O pavasaris "atėjo ir sušildė jaukiu artumu..."
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-03-08 19:10:08
su tautiniais motyvais ir stipriais vaizdais, žodžiais...priglausiu
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-03-08 12:57:08
Tik atrodo, kad lengvai sudėtas, o iš tikro giluminis...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-08 12:56:13
Naujai ir įdomiai...Man patiko.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-03-08 12:26:19
Lengvas, gražus kūrinėlis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-03-08 09:38:13
Gražu.