„Tykiai. tykiai
Nemunėlis teka,
ne taip tykiai,
kaip sesulė verkia...“
Verkia moterys,
 verkia iš džiaugsmo...
rauda moterys,
 rauda iš skausmo...
toks nepaprastai
paprastas saikas,
kai širdim išmatuojamas
LAIKAS...
„Tykiai, tykiai ...“
................................
taip skaudėjo
skaudėjo
skaudėjo
jau maniau
niekada
niekada
laimė mano
kalne užrakinta
akmeninės
pilies
kurtume
laikas
aklas
tiksėjo
tiksėjo
akmeninių
dienų
šaltume
tik
pavasaris
ėjo… atėjo
ir sušildė
 jaukiu artumu…
.............................
„Vartelius atkelsiu,
Per laukelį
Akelėm lydėsiu.“