Skaudžiai dilgina vakaro sutemos
Ir skausmu nupaišyti rytai,
Bunda nerimas, virpuliu krusteli,
O ir tu jau seniai nubudai.
Dusliai trinkteli varstomos durys,
Suplazdena plaštakėm vėsa,
Tu lyg vėjas nuo ryto paniuręs
Ir užšalusi žemė visa.
Sustabdyčiau aš pustomą skausmą
Ir atverčiau gyvybei vartus,
Tik paslėpk tą laukimą bejausmį,
Tik pašauk prisiliesti kitus.
Tuos, kur ilgesį mėlyną nupiešė,
Kur apsiaustą vilkėjo žvaigždžių,
Viršum skliauto pasaulis neatrastas,
Jį atrasti iš naujo geidžiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-03-08 22:10:31
Dauningai ir sklandžiai susiskaitė... Gera atrast neatrastus pasaulius ;)
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-03-08 20:37:45
Ketvirtasis posmas mane tiesiog pakerėjo. Ačiū,Vasara, ačiū...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-03-08 13:06:41
Svarbiausia, kad dar kažko norim, kažko geidžiam...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-08 12:50:28
Jausmingumo ir skausmo persipynusios eilės...Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-03-08 12:43:56
Geros mintys, nuoširdus darbas
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-03-08 09:59:49
Jausminos,emocingos eilės, gražu.