Skaudžiai dilgina vakaro sutemos
Ir skausmu nupaišyti rytai, 
Bunda nerimas, virpuliu krusteli,
O ir tu jau seniai nubudai.

Dusliai trinkteli varstomos durys,
Suplazdena plaštakėm vėsa,
Tu lyg vėjas nuo ryto paniuręs
Ir užšalusi žemė visa.

Sustabdyčiau aš pustomą skausmą
Ir atverčiau gyvybei vartus,
Tik paslėpk tą laukimą bejausmį,
Tik pašauk prisiliesti kitus.

Tuos, kur ilgesį mėlyną nupiešė,
Kur apsiaustą vilkėjo žvaigždžių, 
Viršum skliauto pasaulis neatrastas, 
Jį atrasti iš naujo geidžiu...