O žinai? –
Nebejaust galim nieko,
Lyg suglamžytos formos dėžių.
Trim vinim,
Kur prožektorių šviesos
Ir kur krūvos tuščių šovinių.
Na! –
Dar sykį, dar žaizdą,
Dar šūvį! –
Kol skeletas visai subyrės.
Daugel kartų atgiję ir žuvę
Paskutinės nebijom strėlės.
Pro ausis zvimbia – tyčia-netyčia
Kliudo, klupdo –
Vėl bando pakelt...
O žaizdas
Tvarsčiais spaudžia ir riša...
Ar be kraujo
Įstengsim gyvent?...
2018 m. kovo 5 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-03-08 20:58:13
Kadangi mano uoslė žodžiams nejautri, tai mintys man pasirodė įdomios.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-03-08 20:34:58
Ačiū už atskleistas emocijas.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-03-08 16:12:41
Neturiu velniškos uoslės, tik žmogišką, todėl ir nieko neužuodžiu, o eilės įtikino...
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2018-03-07 21:22:14
Esu visiškai nešališkas asmuo, nepriklausau jokiai fronto linijai, bet gana atidžiai pasidomėjau tiek vieno, tiek kito autoriaus ankstesne kūryba ir viskas tapo aišku. Turiu velniškai gerą uoslę. Nepykit, mieloji, bet... šiose eilėse Jūsų neradau. Jos apskritai labai ne moteriško, o vyriško stiliaus šįkart... Atsiprašau už nuomonę, jei būsiu apkaltinta...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-03-07 20:01:03
šis eilėraštis nepanašus į niekieno kito, tai , manyčiau , ir pačiai autorei visai naujas stilius, išraiška...Man tai atradimas, atsivėrimas, aštru ir skaudu...ačiū
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-03-07 18:00:39
Be kraujo išgyvent negalėsim, tad donorais turėsim būti
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-03-07 17:18:07
Gyvos,..išgyventos emocijos...taiklu