O žinai? –
Nebejaust galim nieko,
Lyg suglamžytos formos dėžių.
Trim vinim,
Kur prožektorių šviesos
Ir kur krūvos tuščių šovinių.

Na! –
Dar sykį, dar žaizdą,
Dar šūvį! –
Kol skeletas visai subyrės.
Daugel kartų atgiję ir žuvę
Paskutinės nebijom strėlės.

Pro ausis zvimbia – tyčia-netyčia
Kliudo, klupdo –
Vėl bando pakelt...
O žaizdas
Tvarsčiais spaudžia ir riša...

Ar be kraujo
Įstengsim gyvent?...

2018 m. kovo 5 d.