Jau vakaras seniai atvėso,
Ir paukščių pokylio nėra...
Užmiršus žalią jūros vėsą
Vėl dengsiuos šios nakties skara.
Išvesk, naktie, mane į taką –
Klevai išmėtė giedančius paukščius...
Ir atvirom akim langai jau šneka,
Kad aušta jau... Diena pabus.
Pabus diena. Išties man ranką –
Vilties turėsiu. Bus šviesu...
Nors jėgos taip dažnai išsenka,
Širdy svajonę dar randu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-28 20:05:45
kaip gerai, kad dar turit svajonę
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-02-28 18:52:49
Įtaigu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-28 10:32:24
Paprasta, bet išties šviesu. Nuoširdu, todėl ir paprasta, todėl ir šviesu.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-02-28 10:02:03
Nuostabu, patinka.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2018-02-28 09:34:09
Kad ir "vakaras seniai atvėso", bet eilės šviesios.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-02-27 21:43:50
Kol dar svajojate ir turite svajonių, vadinasi ilgai gyvensite