Jau vakaras seniai atvėso,
Ir paukščių pokylio nėra...
Užmiršus žalią jūros vėsą
Vėl dengsiuos šios nakties skara.
Išvesk, naktie, mane į taką –
Klevai išmėtė giedančius paukščius...
Ir atvirom akim langai jau šneka,
Kad aušta jau...  Diena pabus.
Pabus diena. Išties man ranką –
Vilties turėsiu. Bus šviesu...
Nors   jėgos taip dažnai išsenka,
Širdy  svajonę dar randu...