Santrauka:
Sekmadienį su sūnumi buvome Olandų dailininkų parodoje (Paryžius).Suintrigavo Van Gogo paveikslas „Sapnas“. Tai nepakartojamo originalumo ir natūralumo kūrinys. Paveikslas nesusijęs su mano „Sapnu“.
Praėjo daug metų...
Šiąnakt ir vėl sapnavau
neramią jūrą, baltą burę,
virš kopų skrendančią Tave,
dar jauną pajūrio mergaitę,
apsigobusią balta skara.
Palauk!
Sustok!
Man taip sunku
per sapną vytis Tave
smėlėtu kopų taku...
Tu, sese, taip seniai išėjai
iš mano pasaulio,
išskridai iš mano dienų,
iš kaimo dainų,
išblukai iš mano laiškų...
Tik iš sapno išeit nereikėjo.
O gal aš per anksti pabudau?
O banga veja bangą begalybe.
Rodos, kaip į dangų kylantys laiptai...
Taip norėtųsi, kad tas sapnas nesibaigtų,
arba taptų realybe.
-----------------------
2005 m liepa.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-02-27 21:10:19
Labai patiko. Skaičiau ir gėrėjausi.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-02-27 20:43:53
Suskaičiau visus žodelius...jautriai gražu...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-27 20:04:37
įtraukiančios, mielos eilės...ačiū
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2018-02-27 13:45:05
Patiko...