Neliūdėkim broliai, sesės,
Mūs gyvenimai juk tęsias,
O svarbiausia, visi turim,
Ir po saulę, po mėnulį.
Šviesios žvaigždės naktį šviečia,
Pakalbėti visus kviečia,
Pasvajoti,parymoti ir
Svajingai padainuoti.
Gal gyvename ne bokštuos
Ir namuos ne tas ko trokštam,
Bet namai, tai tik pastogė
Nuo lietaus ir oro blogo.
Visas grožis, tai Tėvynės
Plačios upės, lankoj brydės,
Ir miškai, laukai ir gojai,
Ir auksiniai vasarojai.
Visa tai kas tikra, gyva,
Laukia nuostabūs motyvai
Mūsų dainai ar eiliukui,
Mūsų gyvasties perliukam.
O kai širdys mūs eiliuoja,
Siela šoka ir dainuoja,
Ir supynę posmų pynę,
Mes apjuosime Tėvynę.
O kai baigsim savo tostus,
Gal ištrauks kas mūsų posmus,
Ir skaitydami sakys,
Šiandien šviesus rytmetys.
poeta
2018-02-26 23:51:06
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-02-27 21:24:42
Gyvenime daug laikinumo, bet, žinoma, gerai, kai taikliai pastebimos tikrosios ir tariamosios vertybės... Jus čia, manau, lydi sėkmė.
Vartotojas (-a): Pelyna
Sukurta: 2018-02-27 13:27:27
Turim saulę, mėnulį ir Tėvynę, o iš savo metų aukštumos prisimenu ir blogesnius laikus. Valdžios laikinos. Taikliai Jūs čia.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-27 09:24:37
Ką tik be ašarų užverčiau fb puslapį, kur prognozuojama krizė LT. Brangs viskas, nes nusivažiuota iki tokio lygio su idiotiškais draudimais, kad valstybės biudžetas neteko ar 12 proc. pajamų. Vertinu tai, ką matau - matau, kai į valdžią lenda begalviai ir aferistai.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-02-26 23:58:38
Kątik su ašarom užverčiau romaną "Tarp pilkų debesų"...
Mes tiek daug visko turim! Tik pamirštam vertinti... Pamirštam trapumą ir laikinumą...