Neliūdėkim broliai, sesės,
Mūs gyvenimai juk tęsias,
O svarbiausia, visi turim,
Ir po saulę, po mėnulį.
 
Šviesios žvaigždės naktį šviečia,
Pakalbėti visus kviečia,
Pasvajoti,parymoti ir
Svajingai padainuoti.
 
Gal  gyvename ne bokštuos
Ir namuos ne tas ko trokštam,
Bet namai, tai tik pastogė
Nuo lietaus ir oro blogo.
 
Visas grožis, tai Tėvynės
Plačios upės, lankoj brydės,
Ir miškai, laukai ir gojai,
Ir auksiniai vasarojai.
 
Visa tai kas tikra, gyva,
Laukia nuostabūs motyvai
Mūsų dainai ar eiliukui,
Mūsų gyvasties perliukam.
 
O  kai širdys mūs eiliuoja,
Siela šoka ir dainuoja,
Ir supynę posmų pynę,
Mes apjuosime Tėvynę.
 
O kai baigsim savo tostus,
Gal ištrauks kas mūsų posmus,
Ir skaitydami sakys,
Šiandien šviesus rytmetys.