Išbėgčiau tekina basa per sniegą pasitikt pavasario aš žalio,
Jei žvilgsnyje, sušaldytam gilios žiemos, išvystumei pražydusias gėles,
Švelniai nubraukęs laiko dulkes abejingas nuo širdies, po jos vualiu
Surinktum ašaras, ištryškusias dėl nevilties ir liūdesio graudžiai gailias...
Beribis, amžinas, pavasarinis džiaugsmas sieloje apsigyventų,
Jei dovanotum šypseną, ištirpdančią ledus lyg saulė, iš širdies kaitrios,
Neklaidžiotų tyloj šešėliai nežinioj akloj, dėl jausmo švento
Širdis virpėtų jaukiai, sklidina baltais žiedais pakvipusios, švelnios aistros...
Gelmė
2018-02-25 14:07:50
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-02-26 14:12:29
Gražu ir įtikinama...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-02-26 10:37:43
Įspūdinga ir įtaigu.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-26 10:32:15
Puikios eilės, Graži jausmų ir minčių raiška.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-25 15:28:30
Švelniai. Vaizdingai. Įtikinamai. Stilingai.