Išbėgčiau tekina basa per sniegą pasitikt pavasario aš žalio,
Jei žvilgsnyje, sušaldytam gilios žiemos, išvystumei pražydusias gėles,
Švelniai nubraukęs laiko dulkes abejingas nuo širdies, po jos vualiu
Surinktum ašaras, ištryškusias dėl nevilties ir liūdesio graudžiai gailias...

Beribis, amžinas, pavasarinis džiaugsmas sieloje apsigyventų,
Jei dovanotum šypseną, ištirpdančią ledus lyg saulė, iš širdies kaitrios,
Neklaidžiotų tyloj šešėliai nežinioj akloj, dėl jausmo švento
Širdis virpėtų jaukiai, sklidina baltais žiedais pakvipusios, švelnios aistros...