Gal tai – tik sutapimas. Ar galbūt išties
Kažkas norėjo, kad darsyk diena ateitų,
Kada priklaupęs savo praeičiai meldies,
Nors, regis, joji dabartim be balno raitas.
Ir akys spindi, karčiai suspausti delnuos,
O šypsena platesnė už pasaulį šitą –
Net neturi sekundės tu anei vienos,
Kuri sugrįžt atgal lyg išmaldos prašytų.
Na, kam to reikia? Debesų pilkų pulkus
Juk horizontas prieškely peiliu nupjauna
Ir naktį mėnesienos bučinius paikus
Te mėnuo surenka, kol dar yra toks jaunas.
Kaip tu buvai. Nejaugi pamiršai – kadais...
Arba tiesiog nenori prisimint... Telieka
Kanopų dzingsinčių į akmenis aidai,
Kas nepasiekiama.... Ir daugiau nieko, nieko.
...................................................................................
Tačiau ties posūkiu vėl kūlvirsčia verties –
Tarp pirštų spaudi vieną širmo žirgo plauką...
Ir vėl labai skaudės, bet lūpos sumedės,
O tu tylėsi atsisukęs –
Šaukdamasis daug ką...
2018 m. vasario 17 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-02-26 11:42:39
Kodėl toks skausmingas? Jokių kanopų ir sumedėjusių lūpų!!!
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-25 23:48:09
Nuostabios eilės kaip visada.
Gyvenimas nėra vien tik tiesus. Jame visko pasitaiko ne tik posūkių, bet ir akmenų bei brastų, kai lengva suklupti ne tik žirgui, bet ir raiteliui. Tokie kelio tarpai ir posūkiai būna itin skausmingi. Tada bet kokia kaina reikia ištverti ir rankose tvirtai laikyti prisiminimus bei viltį.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-02-25 12:15:39
Ir vėl labai skaudės, bet lūpos sumedės,
O tu tylėsi atsisukęs -
Šaukdamasis daug ką...
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-02-24 17:31:58
Ir naktį mėnesienos bučinius paikus
Te mėnuo surenka, kol dar yra toks jaunas.