Gal tai – tik sutapimas. Ar galbūt išties
Kažkas norėjo, kad darsyk diena ateitų,
Kada priklaupęs savo praeičiai meldies,
Nors, regis, joji dabartim be balno raitas.
 
Ir akys spindi, karčiai suspausti delnuos,
O šypsena platesnė už pasaulį šitą –
Net neturi sekundės tu anei vienos,
Kuri sugrįžt atgal lyg išmaldos prašytų.
 
Na, kam to reikia? Debesų pilkų pulkus
Juk horizontas prieškely peiliu nupjauna
Ir naktį mėnesienos bučinius paikus
Te mėnuo surenka, kol dar yra toks jaunas.
 
Kaip tu buvai. Nejaugi pamiršai – kadais...
Arba tiesiog nenori prisimint... Telieka
Kanopų dzingsinčių į akmenis aidai,
Kas nepasiekiama.... Ir daugiau nieko, nieko.
...................................................................................
 
 
Tačiau ties posūkiu vėl kūlvirsčia verties –
Tarp pirštų spaudi vieną širmo žirgo plauką...
Ir vėl labai skaudės, bet lūpos sumedės,
O tu tylėsi atsisukęs –
Šaukdamasis daug ką...
 
2018 m. vasario 17 d.