Pabeldęs tyliai į širdies langelį,
Užėjo neprašytas svečias liūdesys –
Išblukęs, pilkas žvilgsnis jo taip gelia,
Ir niekas šios skaudžios gėlos neužgesys...
Lyg būtų maža vieno liūdno svečio,
Nepasibeldęs dar įsmuko ilgesys –
Graudus duetas pokštus sieloj krečia,
Melodiją natom bespalvėm užrašys...
Širdis gailiai pravirko, tai išgirdus,
Nuskendo ašarose daug gražių vilčių...
Ir liūdesys, ir ilgesys – beširdžiai,
Juk žino, kaip man skauda, ką dabar jaučiu...
Gelmė
2018-02-22 20:24:17
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2018-02-23 14:59:19
Giliai!
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-02-23 10:39:46
Vieni niekada nebūnam,bet neprašyti svečiai nemielūs, nepageidaujami, deja, jie ateina...
Geras.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-02-23 09:29:41
Su Jumis visuomet esate Jūs pati, mūsų mažieji draugai, Jūsų eilės ir geriausias draugas mūsų Viešpats, mes niekada nebūname vieni
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-02-23 08:33:39
Geriau nebūtų tokio svečio, liūdnos eilės, bet labai linksmų dažniausiai ir nebūna.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-23 01:59:41
Gera ritmika. Rimas 10 balų. Bet kažkaip kitaip rašot, ar man vaidenasi? Nesigilinsiu į Gelmės gelmę, nes tai jau subjektyvūs dalykais, kurie apibrėžiami: patiko, gražu, liuks, fainai, nuostabu ir pan. Arba priešingos reikšmės. Aš taikai šitam darbui vieną iš suminėtų :)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2018-02-22 21:27:38
Nereikia liūdesio, nereikia ilgesio, vilties ugnelę uždekim prieš save.