Pabeldęs tyliai į širdies langelį,
Užėjo neprašytas svečias liūdesys –
Išblukęs, pilkas žvilgsnis jo taip gelia,
Ir niekas šios skaudžios gėlos neužgesys...

Lyg būtų maža vieno liūdno svečio,
Nepasibeldęs dar įsmuko ilgesys –
Graudus duetas pokštus sieloj krečia,
Melodiją natom bespalvėm užrašys...

Širdis gailiai pravirko, tai išgirdus,
Nuskendo ašarose daug gražių vilčių...
Ir liūdesys, ir ilgesys – beširdžiai,
Juk žino, kaip man skauda, ką dabar jaučiu...