Santrauka:
Mano kavos puodukas – su sniegenom. O sode dar tebekabo keli sustirę obuoliai... Kartais tiek ir užtenka...
Kol išgeri kavos su ledais ...
Kada nors bus truputį vėlu –
Pūgoje slėpsis tolstančios pėdos.
Veltui sieksi nuskint obuolių –
Tūps į obelis sniegenos vienos.
Na tai kas, kad raudoni gūžiai –
Raudonai dega gęstanti saulė.
Gal atodys, kad buvo mažai
Spindulių. Ir teliko apgaulė.
Kada nors karštas kraujas atvės,
Ledas tirps ant liežuvio be skonio.
Degins šaltis ligi pat gerklės
Ten, kur bučinio liesta maloniai...
Plikom saujom sugniauši spyglius –
Kad žinotum, ar šiandien dar gyvas.
Kadagys visada žalias bus,
Tik per širdį tekės skausmo syvai...
2018 m. vasario 18 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-22 11:40:26
Nuostabios, elegiškos eilės paliečiančios skaitytojų širdis.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-21 20:12:41
skaudžiai ir jautriai žiemiškai...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-02-21 19:40:17
Nuojautos, skaudėjimai... Geras eil.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-02-21 19:37:49
...,,Kada nors... plikom saujom sugniauši spyglius...,,-įdomiai. Ir lai niekada neteka skausmo syvai
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2018-02-21 16:10:23
jautriai apie artima....
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2018-02-21 14:56:59
Lengvas savitumas, mano sielai labai artimas jausmas Ačiū už malonumą rasti.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-02-21 13:44:21
...ledas skausmą malšiną...sniegenos - širdį...Ačiū
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-02-21 13:31:25
Labai jautru, trapu ir ilgesinga, palietė širdį.