Kada nors bus truputį vėlu –
Pūgoje slėpsis tolstančios pėdos.
Veltui sieksi nuskint obuolių –
Tūps į obelis sniegenos vienos.
 
Na tai kas, kad raudoni gūžiai –
Raudonai dega gęstanti saulė.
Gal atodys, kad buvo mažai
Spindulių. Ir teliko apgaulė.
 
Kada nors karštas kraujas atvės,
Ledas tirps ant liežuvio be skonio.
Degins šaltis ligi pat gerklės
Ten, kur bučinio liesta maloniai...
 
Plikom saujom sugniauši spyglius –
Kad žinotum, ar šiandien dar gyvas.
Kadagys visada žalias bus,
Tik per širdį tekės skausmo syvai...
 
2018 m. vasario 18 d.