Galbūt surastum šliužą šliaužiantį many,
Gal gulbę skrendančią, bet ne į dangų pilką,
Nes Viešpats nuo žydrynės debesį nuvilko
Ir saulės spinduliu užrašė akmeny
Sonetą. Posmuose savaip kirčius sudėjo,
Kad būtų vienišas akmuo, nepanašus
Į tūkstančius kitų. Bet dūla pamažu
Netgi jisai. Juk lietui nesvarbu ar vėjui,
Kurie neklausė nieko ir nebeklausys,
Kaip ir tas Dievo veidą dengęs debesis...
Dar yra tai, ką tu lieti, junti, matai –
Įvertini – tarp žemės ir dangaus kažkas...
Taip – sudūlės, išdulks, bet niekas neužkas,
Kai žemė ir dangus – abipus tik krantai...
2018 m. sausio 30 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-22 11:49:29
Puikios eilės.
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2018-02-21 16:29:13
Pritariu tam rašiusiam akmeny saulės spinduliui, kad nepanašus į tūkstančius kitų...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2018-02-21 14:58:28
Man labai patinka sonetai, šis taip pat.
Vartotojas (-a): aurimodalia
Sukurta: 2018-02-21 13:12:31
Vertingai !
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-02-21 11:35:08
...saulės spindulio nušviesti krantai į Jūsų sonetą dailiai sugula...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2018-02-21 11:29:28
Smagu rasti sonetą ir dar tokį puikų :
"Nes Viešpats nuo žydrynės debesį nuvilko
Ir saulės spinduliu užrašė akmeny
Sonetą. "
:)
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-02-21 10:28:46
Dar yra tai, ką tu lieti,. junti, matai, paskui paliks tik vienišas akmuo, su saulės spinduliu arba be jo...