Pro pirštus pirmos žvaigždės išplaukia
susivelia paukščiais
drasko putą nakties šerpetojantis vėjas
meldžiu
jeigu gyvas
atplauk...
tavo vardą užakusį šauksiu
tatuiruodama atmintį šimpančių žodžių šalčiu
užkaposiu save pakartojimais šlamančio kraujo
susigersiu į gyslas dangaus vėl prakiūrančio
širšių lietum
švelnų Gordijaus mazgą
tave
dantimis neatgraušiu...
mes be mūsų
turbūt
nebe mes...
jei negyvas
nupl
auk
šalto ryto žvaigždes
baltus trupinius sapno vėlyvo
kad neliktų sekundžių skeletuose laiko
kur tu
užkliudei akimis
horizonte ryškėjančią ribą
devintosios bangos
pasiglemžusios
mūsų krantus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-02-21 19:18:31
Visada miela čia rasti ir skaityti Tavo eiles.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-02-21 08:11:53
...suskaičiau pasimėgaudama visą Jūsų eilėraštį... ŠAUNU
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2018-02-20 23:02:41
..mes be mūsų turbūt nebe mes... Skaudžiai...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-02-20 16:17:23
Su didele meninės įtaigos galia parašyta.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-20 14:44:52
Kūrinys ne pradinukams ar varnoms. Geras darbas. Keičiat stilių (visgi tas atskirų žodžių palyginimas/supriešinimas išliko, labiau kalbu apie strofų ilgį), matau :) Ir anksčiau liuks, ir dabar vykusiai, net labai.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-02-20 14:39:47
...,,nuplauk trupinius sapno vėlyvo,,...- patiko frazė
Sudėtingos minties kūrinys
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-02-20 14:07:56
Jausminga, gražu.