Vilkė

Vienišumą apglėbusi vilkė
švelniai glaudžia paklydėlį vėją,
jis pavasarį jai pažadėjęs,
vėlei snaigių pribėrė į sielą...
ir sapnuosis jai žydinčios ievos,
ir kvepės pakalnutės viltim...
tyliai ašara skruostu nubėgus,
išmatuos nuoširdumą širdim.

2016-02-20
KitaJūra

2018-02-20 08:08:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2018-02-21 19:14:30

Kartais užtenka kelių eilučių, kuriose telpa daug... Gražu.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-02-21 13:43:43

Labai graži alegorinė miniatiūra, taiklus lyriškas pastebėjimas:

tyliai ašara skruostu nubėgus,
išmatuos nuoširdumą širdim.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2018-02-21 12:22:30

Gražu... Mažoj ašaroj visko daug...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2018-02-20 14:52:27

Vėjas ir vilkė... Geras sulyginimas. Visgi ji moteris, tad pakalnutės... Gerai – tikros laukinės pavasarinės gėlės, simbolizuoja atgimimą, o ne kokios nors dirbtinės darželio, jos čia tikrai netiktų :)

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2018-02-20 12:35:25

nuoširdus kalbėjimas

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-02-20 11:51:36

Prasmingi žodžiai.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-02-20 11:36:50

Trumpas, bet daug pasakantis...

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2018-02-20 10:52:27

Lengvutis, nuoširdus darbas
 

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-02-20 08:34:29

Puikios eilutės.Geras jausmas, kol dar neišmatuotas.