Vienišumą apglėbusi vilkė
švelniai glaudžia paklydėlį vėją,
jis pavasarį jai pažadėjęs,
vėlei snaigių pribėrė į sielą...
ir sapnuosis jai žydinčios ievos,
ir kvepės pakalnutės viltim...
tyliai ašara skruostu nubėgus,
išmatuos nuoširdumą širdim.
2016-02-20
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-02-21 19:14:30
Kartais užtenka kelių eilučių, kuriose telpa daug... Gražu.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-21 13:43:43
Labai graži alegorinė miniatiūra, taiklus lyriškas pastebėjimas:
tyliai ašara skruostu nubėgus,
išmatuos nuoširdumą širdim.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-02-21 12:22:30
Gražu... Mažoj ašaroj visko daug...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-20 14:52:27
Vėjas ir vilkė... Geras sulyginimas. Visgi ji moteris, tad pakalnutės... Gerai – tikros laukinės pavasarinės gėlės, simbolizuoja atgimimą, o ne kokios nors dirbtinės darželio, jos čia tikrai netiktų :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-20 12:35:25
nuoširdus kalbėjimas
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-02-20 11:51:36
Prasmingi žodžiai.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-02-20 11:36:50
Trumpas, bet daug pasakantis...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-02-20 10:52:27
Lengvutis, nuoširdus darbas
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-02-20 08:34:29
Puikios eilutės.Geras jausmas, kol dar neišmatuotas.