Nutolsta laikas, užmarštis duris rakina
Su teise vėl sugrįžt ir raktą pakabina ant vinies,
Kad nepamirštum jo, kai neturėsi ilgesio kur lieti,
Bent praeitis su tavimi kalbės.
Keliausi samanom užžėlusiais takais, vėl pilkus
Akmenis bandysi nuvoliot nuo kelio. Jo vingiuose
Vien tik šešėliai išsisklaidžiusios būties ir tylūs,
Išdūlėję žingsniai pėdų. Gal ir gerai, nes užsibuvus per ilgai,
per ilgos tampa dienos ir mirus saulė rodos šviečianti aukštai,
Ir medžiai, nors žali, atrodo tarsi nušienautos pievos.
Nutolsta bėgiais traukiniai ir dundesys nutyla. Ką tik
Čiulbėjo vieversiai ir vėl tylu – giesmė sudilo...
2016 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-02-21 19:03:33
Pasaugosiu tarp mėgstamiausių. Ačiū.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-21 13:20:27
Puikios eilės, graži jausmų ir minčių raiška.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-02-21 12:21:29
Žingsnis po žingsnio... Mintis po minties...
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2018-02-20 23:10:55
Geriau užmarštis raktą išmestų, o ne pakabintų ant vinies...Bet čia tik mano interpretacija...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-02-20 17:26:28
Per ilgos tampa dienos... Būna ir taip...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-20 14:54:26
Vaizdžiai. Lyg tapyta. Net ir sudilusią giesmę matau...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-20 12:36:47
ir vėl prasiverš ta giesmė...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-02-20 11:35:02
Giliai palietė ir manąją sielą - artima...Nuostabios eilės...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-02-20 11:10:23
Glaudžiu - labai patiko...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-02-20 10:55:22
Akimirkos momentas Gražiai.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-02-20 08:25:37
Giesmė šiandien sudilo...užtekės dar pilnatis...