Kai šerkšnas,
puikybėje medžiai:
Juk nenuogi.
Gėda jiems
nuogais karaliais suptis
net ir nakties glėby.
Mažytė, be žmogiškos nuodėmės,
sniegena oranžine krūtinėle.
Šaltojo šerkšno priedangoje,
kodėl ir ji liūdna?
Nepaukštiškas naivumas
akių blausioje gelmėje.
Dega šermukšnio uogos
baltame kaip dera sniege.
Sniegena vitingai žiūri:
Susirinksiu jas ar ne.

Nykstančiam mano pasaulyje
kartaus rūgštumo uogai
vietos jau nebėra.

2017 12 20–21