Kai sudegė žodžiai, žarijų neliko...
Norėjau įpūsti, bet veltui žaidžiau,
Ir veidas miglotoj erdvėj pasiklydo,
Ir jau silueto šviesoj nemačiau...
Ieškojau, tikėjau, maniau, dar išvysiu,
Vėl glostysiu skruostus, bučiuosiu akis,
Bet laužas užgeso – nuodėguliai liko,
Ir nieks nepaguos jau... Skaudi praeitis...
Žariją vilties dar sūpuosiu, myluosiu,
Dar lauksiu, tikėsiu, kad grįši čionai...
Bet sudegė žodžiai – tikrai jų neliko,
Laužavietėj blėsta vilčių pelenai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-02-19 23:09:15
Įsidega..Ir vėl blėsta... Kaip ir viltis. Gražu.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-19 15:28:43
puiki lyrika...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-02-18 16:57:59
Tikra lyrika, gražu. Tegu nors žarija rusena...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-18 12:01:01
Čia lyrika, jei ką... Ne šiuolaikiška poezija, transkripcijų ir savimastų susiliejimo ieškoma paprastai kitokio tipo eilėse. Tokiu būdu ir Maironį galima pakarti.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-02-17 18:10:38
Nepaprasti žodžiai.