Kai sudegė žodžiai, žarijų neliko...
Norėjau įpūsti, bet veltui žaidžiau,
Ir veidas miglotoj erdvėj pasiklydo,
Ir jau silueto šviesoj nemačiau...
 
Ieškojau, tikėjau, maniau, dar išvysiu,
Vėl glostysiu skruostus, bučiuosiu akis,
Bet laužas užgeso – nuodėguliai liko,
Ir nieks nepaguos jau... Skaudi praeitis...
 
Žariją vilties dar sūpuosiu, myluosiu,
Dar lauksiu, tikėsiu, kad grįši čionai...
Bet sudegė žodžiai – tikrai jų neliko,
Laužavietėj blėsta vilčių pelenai.