Atėjęs rytas
rado mane
prie slenksčio į dieną.
Už jo šurmulys,
tai, kas nenumatyta
jokioje delno linijoje.
Peržengt būtina,
suklupt... NEVALIA.
Tai kas, kad sutemos,
žarijų duobė už slenksčio.
Debesų kalne klaikiai
apuokas ūkauja.
Sustot NEVALIA,
peržengt dienos NEVALIA,
lyg jos nebūtų.
Širdis viena, siela viena.
Vientisa dalia,
be klastotės.
2017-12-19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-02-18 20:07:35
Įdomu. Mūsų aplinkoje gausybė duobių... Ne tik žarijų.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-02-18 20:06:15
Įdomu.Mūsų aplinkoje gausybė žarijų duobių...
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-02-18 20:06:05
Įdomu.Mūsų aplinkoje gausybė žarijų duobių...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-18 12:02:16
Ir eilės be klastotės. Nevalia juk... :). Jei žmoniškai, suprantama.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-02-17 12:16:33
Žarijų duobė kiekvienam sava...širdis viena...valia eiliuoti kaip nori...