Atėjęs rytas
rado mane
prie slenksčio į dieną.
Už jo šurmulys,
tai, kas nenumatyta
jokioje delno linijoje.
Peržengt būtina,
suklupt... NEVALIA.
Tai kas, kad sutemos,
žarijų duobė už slenksčio.
Debesų kalne klaikiai
apuokas ūkauja.
Sustot NEVALIA,
peržengt dienos NEVALIA,
lyg jos nebūtų.

Širdis viena, siela viena.
Vientisa dalia,
be klastotės.

2017-12-19