Santrauka:
Rašytas konkursui „Aš čia gyva...“
Čia pateikiau sutrumpintą redaguotą versiją.
Kiek kartų poetai tave apdainavo,
Tapytojai spraudė tarp rėmų baltų…
O vyrai kovojo už laisvę lig galo,
Atremdami priešą ginklu ir krauju.
Šiandien tavo kaimas be šulinio svirčių,
Be geldų medinių ir molio aslų.
Tačiau tu gyva – nesutikusi mirti,
Į skraistę supies ežerų mėlynų.
Netinka tau žodžiai pakilūs ir odės,
O kaklui nereikia karolių brangių.
Kantri tavo žemė – kuklumo išmokė –
Gerėtis bangom ir lašais gintarų.
Meldžiu ir prašau, kad Tave lenktų bėdos,
Gyventi būt gera, ramu ir gražu...
Per dangišką lauką linų pasistiebus,
Baltgalvė ramunė išbūrė – MYLIU…
2017 m liepos mėn.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2018-02-16 20:41:27
švelniai, savitai, su širdim...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-16 19:00:54
Nuostabios eilės.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-02-16 14:50:42
iš širdies, jausmingi žodžiai, tinkantys šiai dienai. Gražu mylėti Tėvynę.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-16 13:08:12
gražios eilės, ačiū
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-02-16 12:34:21
Lietuva pasitiko savąjį 100 -tį su nykstančiais kaimais... Laimė, kad naišnyko MEILĖ jai.