Lyguma be kalvų didelių,
Vyturiai kelia žydrąjį skėtį.
Milijonus žalių spindulių
Žemė siunčia dangaus pažiūrėti.
Čia upelių tėkmė neskubi
Pildo Nemuno plakančią širdį
Ir visuomet džiugiai nustembi
Zanavykišką žodį išgirdęs.
Ak, tiesa, jau laukai be linų,
Užsimerkiu – melsvumas atplaukia...
Mintimis pasivaikščiot einu
Ten, kur ežeru supasi laukas.
Lyguma be kalvų didelių,
Vyturiai laiko debesio skėtį.
Ačiū, žeme, kad aš dar galiu
Grumsteliu prie Tavęs patylėti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2021-01-18 13:51:43
Visai neilgai teko laukti, kad virstų daina, 2020 Kalėdoms dainuotų per televizorių:) ,,Mamų ir dukrų" kvartetas.Sveikinimai!
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-02-13 20:46:37
Kuklu ir gražu
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2018-02-13 16:12:59
Labai gražu
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-02-13 14:08:48
Vaizdingos eilės.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-02-13 11:44:14
gražus vaizelis savosios gimtinės,vaizdingai nupieštas...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-13 10:11:11
banguoja, plaukia, net norisi dainuoti...puikios eilės