Matau akis.
Jose – gyvenimą,
Nors bąla tavo smilkiniai
Lyg debesėlis vėjo genamas,
Bet jį atidavei seniai.
Pūkus ir žiedą, cukrų, sniegą –
Ir viskas buvo be dėmių.
Ir be dėmių lig šiolei lieka –
Užtiesalu medvilniniu.
Ant jo riekė, ąsotis pieno –
Gerumas...
Argi dovana?
Ir vėl diena pralenkia dieną...
Tačiau vis tiek menu aną –
Tą paskutinę.
Kai užgeso
Žvakelė – tik viena viltis.
.........................................................
...Ir leidos žemėn Viešpats basas
Tau į akis pažvelgti iš arti.
2018 m vasario 5 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-09 19:59:43
Tobulos eilės.
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2018-02-08 22:20:10
Jautrios ir ,,be dėmių" eilės...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-02-08 19:23:08
tiesiai širdin ir į mėgstamiausius
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-02-08 15:55:04
Puikūs žodžiai.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-02-08 10:28:52
...Ir leidos žemėn Viešpats basas
Tau į akis pažvelgti iš arti,
geras jausmas skaitant.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-02-08 08:42:00
...mums lieka MEILĖ...