Matau akis.
Jose – gyvenimą,
Nors bąla tavo smilkiniai
Lyg debesėlis vėjo genamas,
Bet jį atidavei seniai.
 
Pūkus ir žiedą, cukrų, sniegą –
Ir viskas buvo be dėmių.
Ir be dėmių lig šiolei lieka –
Užtiesalu medvilniniu.
 
Ant jo riekė, ąsotis pieno –
Gerumas...
Argi dovana?
 
Ir vėl diena pralenkia dieną...
 
Tačiau vis tiek menu aną –
Tą paskutinę.
Kai užgeso
Žvakelė – tik viena viltis.
.........................................................
 
...Ir leidos žemėn Viešpats basas
Tau į akis pažvelgti iš arti.
 
2018 m vasario 5 d.